BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Laiškas pasišlykštėjimui išlieti

Sveikas ir vėl…

Kaip sekasi? Ar jau pamiršai mane? Spėju, kad ne. Jugi pats sakei, kad manęs pamiršti neįmanoma. Man atrodo, kad tavęs pamiršti aš irgi neįstengsiu. Nors su tavim patyriau daug blogų prisiminimų, vis dėlto mano galvoje labiausiai įstrigęs tik vienas -  2013 metų birželio 19 diena. Aš sėdžiu pas tave namuose. Tavo kambarys kvepia smilkalais, ir mane tai ramina. Aš žinau, kad žmogus sėdintis prie manes yra asmuo su kuriuo praleidau 7 mėnesius kartu, ir tai man buvo pakankamai didelė priežastis tavimi pasitikėti.

Aš maniau, kad esu pakankamai stipri savimi pasirūpinti. Todėl buvau viena. TAIP. Aš nesupratau ir neklausinėjau, kodėl po kelių akimirkų pokalbio įtaisinėjai telefoną ant savo komodos prie televizoriaus su kameros lęšiu tiesiai į mane. Aš net negalvojau apie tai, kad po daug metų sapnuosiu košmarus, kaip vanduo pripildo tavo kambarį, durys nebeatsidaro, o tu tiesiog toliau lieti mano vidinę šlaunies dalį. Buvau nekalta, kai pažeminai mane pirmąjį kartą. Bet aš nelaikiau to išprievartavimu, nes viskas vyko visai ne taip kaip apie prievartą man buvo pasakojama. Aš buvau blaivi, tu buvai blaivus. Man buvo trylika. Tu nebuvai nepažįstamasis iššokantis iš krūmo, ar senas iškrypėlis tykantis manęs prie viešųjų tualetų. Nekas manęs neperspėjo, kad aš nežinosiu kaip apsiginti. Kad tik stipriai suspausiu dantis ir sulaikysiu kvapą įsivaizduodama, kad aš neegzistuoju. Manęs neperspėjo, kad niekas manęs neišgirs ir net nepasistengs padėti jei nerėksiu iš visos gerklės.

Grįžusi namo aš iš kart nuėjau į dušą. Nusiemiau apatinius, pažiūrėjau žemyn. Vis dar psisimenu kaip rankomis liečiau savo odą jaučiant pasišlykštėjimą. Nereikalingą gabalą audinio ant savo kaulų. Aš vis dar neturiu žodzių apibūdinti tam jausmui. Duše aš nagrinėjau savo kūną po vandens srove ir nusprendžiau kad nieko nebenoriu gyvenime, mano kūno nebėra. Buvau išsigandusi, jaučiausi užteršta. Norėjau nusiimti savo kūną ir išmesti į artimiausią konteinerį.

Pirmą kartą kai išdrįsau pasipasakoti anonimiškai internete, visi sakė, kad tu buvai mano vaikinas, o tai reiškia, kad tu nesi nusikaltelis. Galbūt nėra nieko blogo tame, kad atseginėjai mano kelnių diržą, nors aš tavęs prašiau sustoti. PATI KALTA, nes išprovokavau. PATI KALTA, nes buvau viena. PATI KALTA, nes pasitikėjau. PATI KALTA, nes aš negaliu sakyti „ne“ savo vaikinui. Kaltas ne tu. Kalta aš.

Tris metus nieko nesakiau savo mamai, nes nenorėjau nuvilti dar vieno žmogaus. Po ilgo  tylėjimo, kada galiausiai turėjau pakankamai drąsos prisipažinti, mano mama man pasakė, kad aš darau problemas iš niekur ir, kad turėčiau viską pamiršti. Jug gyvenimas tęsiasi! O aš nežinau kiek dar ilgai praeities įvykiai mane seks. Aš net netikiu kad užbaigsiu vidurinę. Man prireikė 3 metų, kol išdrįsau papasakoti apie tai, kaip vis dar jaučiu tavo skonį, kaikiekvieną kartą mano dabartiniam vaikinui prisilietus prie mano kūno. Man prireikė 3 metų iki tol kol išdrįsau paaiškinti kodėl bijau miegoti su užgesintom šviesom. Naktys vis dar jaučiasi kaip užrakintos tavo kambario durys. Vis dar dabar bandau išstumti tave iš savo galvos, bet tai sunku. Ilgą laiką aš visiškai nekalbėjau, nevalgiau, nemiegojau, nebendravau su niekuo. Po mokyklos norėdavosi nueiti į nuošalia vietą išsirėkti. Tu nuolatos man kalbėjai apie savo jausmus, mailę, kaip aš tave skaudinu, gadinu tau gyvenimą. Vienas gyvenimas, viena meilė – TAVO. Tu pamiršai apie mane. Tu nutempei mane į šį pragarą su savimi. Vėl ir vėl jaučiu kaip ten grįžtu kiekvieną naktį.

Pagal tave aš pabėgau nuo tavęs nenukentėjusi ir šiandien aš skraidau tarp vaivorykščių, o tu esi tas kas kenčia didžiausius skausmus. Šioje situacijoje niekas nelaimi. Mes abu buvome vaikai. Mes abu bandėm atrasti tam tikrą šios kančios prasmę. Pasibaisėtina,  beprotiška, savanaudiška.

Mano mama sako, kad tu nesi priežastis man pjaustytis  savo rankas. Ir galbūt ji teisi. Po truputi mokausi auginti odą kurios tu niekada nelietei, ir nemirti. Stebėti,  savo augančius plaukus kurių tu niekada nepešei ir nemirti. Žiūrėti į savo kūną veidrodyje ir nelinkėti jam mirties. Ir visai nesvarbu kiek kartų maldavau Dievo, kad jį nužudytų.

Žinok tik vieną – aš sau kažkada atleisiu, o tu daryk ką nori.

Patiko (3)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą